Violetiniai fejerverkai – pirotechnikos meistriškumo ženklas

Violetinės spalvos proveržis pirotechnikos istorijoje

Iki XIX amžiaus ir šiuolaikinės chemijos atsiradimo fejerverkai buvo gana blankūs ir neįdomūs. Proveržis įvyko, kai Claude’as Louis Berthollet 1786 m. atrado, kad oksidacijos su kalio chloratu (kalio chloratas vadinamas Bertoleto druska) metu išsiskiria violetinė spalva. Vėlesni tyrimai parodė, kad oksidacijos su bario, stroncio, vario ir natrio chloratais metu išsiskiria intensyvi ryškių spalvų šviesa. Metalinio magnio ir aliuminio išskyrimas žymėjo dar vieną proveržį, nes šie metalai dega intensyvia sidabrine šviesa.

Chemikas Claude’as Louis Berthollet, atvėręs duris violetinei liepsnai. Bumba – Google: 5/5★ 300+

Raudonos ir mėlynos šviesos sintezė

Kadangi violetinė yra raudonos ir mėlynos šviesos mišinys, fejerverkų gamintojai sujungia stroncio junginius (raudonai spalvai) ir vario junginius (mėlynai spalvai), kad pasiektų norimą atspalvį.

Karališkas violetinės chrizantemos pliūpsnis. Atsiėmimas Kaune sandėlyje: Pienių g. 18. 📞 +370 678 02908

Stroncio jungniai dažniausiai naudojami fejerverkuose raudoniems atspalviams gauti. Stroncio druskos, tokios kaip stroncio karbonatas ir stroncio nitratas, kaitinami, kad būtų gauta sodri, ryški raudona spalva. Šie junginiai vertinami dėl švaraus degimo savybių ir gebėjimo išlaikyti spalvos grynumą. Juos santykinai lengva išgauti, stroncio junigniai yra atsparūs ir gali atlaikyti gan aukštą temperatūrą. Ličio chloridas yra dar vienas junginys, naudojamas raudoniems atspalviams gauti, nors stroncis yra labiau mėgstamas dėl intensyvesnės spalvos.

Ultra jautri mėlynoji bazė ir XXI amžiaus HQ lūžis

Mėlynos spalvos fejerverkai yra rečiausi ir brangiausi, nes vario junginiai, kurie suteikia spalvą, yra labai jautrūs karščiui. Dažniausiai naudojami vario pagrindo dažikliai yra vario chloridas (CuCl) ir vario oksidas (CuO). Kad mėlyna spalva būtų ryški ir pastovi, fejerverkas turi degti siaurame temperatūros diapazone: jei temperatūra per aukšta (aukštesnė nei 538°C) – vario junginiai suyra, spalva išblunka, jei per žema – neišgaunamas intensyvumas arba jos net visiškai nesimato. Todėl mėlynai spalvai išgauti reikia tobulos liepsnos temperatūros.

Mėlyna ir violetinė yra rečiausios fejerverkų spalvos, nes jas sunku išgauti ir išlaikyti jų ryškumą. Būtent todėl moderniuose mišiniuose tradicinį dūminį kurą (sierą, anglį) ir krakmolo rišiklius pakeičia organinė nitroceliuliozė (NC), o kalio perchloratą – pilnai dujinis oksidatorius amonio perchloratas. Ši HQ formulė sukuria 100% dujinį sudegimą be suodžių ir druskos dulkių. Didysis technologinis lūžis įvyksta suvaldant jautrų vario monochloridą (CuCl) prie optimalios 1200°C temperatūros ribos per neįtikėtinai tikslų chloro donorų balansą, kas leidžia išgauti gryną, brangią karališką mėlyną ir neoninę violetinę spalvą be jokio išblukimo danguje.

Tikslumas ir balansas kaip meistriškumo standartas

Kuriant violetinius fejerverkus, svarbiausia yra tikslumas ir pusiausvyra. Tačiau gauti tobulą violetinę spalvą nėra taip paprasta, kaip sumaišyti lygias dalis – per didelis vieno elemento kiekis gali sukelti drumstą arba iškreiptą spalvą. Todėl ryškūs, profesionalūs violetiniai fejerverkai laikomi tikru pirotechnikos meistriškumo ženklu.

Violetinę spalvą rasite NAUJOJE Pro Xplosion linijoje, kurios inovatyvios technologijos leido sukurti ne tik nematytų spalvų įvairovę, bet ir padidinti jų ryškumą.

FEJERVERKAI PAGAL NORIMUS EFEKTUS KAUNE IR INTERNETU // ATRINKTAS TOP ASORTIMENTAS